Atsiliepimai
Aprašymas
Tai truko trylika dienų. Vieno pabėgimo laiką.
Trys moterys gyveno kaimelyje.
Trečioji buvo talentingiausia, antroji – klastingiausia, pirmoji – ryžtingiausia.
Kaip manote, kuriai jų pavyko pasprukti?
Žymaus prancūzų tapytojo impresionisto Klodo Monė dėka turistų traukos centru tapusį Živerni kaimelį sukrėtė žmogžudystė. Vieną rytą upelyje buvo rastas Žeromo Morvalio, pasiturinčio chirurgo okulisto, kūnas. Nusikaltimą tiriančius pareigūnus suglumina nužudytojo švarko kišenėje aptiktas Monė nutapytų vandens lelijų atvirukas su prierašu: „Vienuolika metų. Su gimtadieniu" ir Lui Aragono eilėraščio eilute.
Inspektorius Loransas Serenakas stengiasi išnarplioti painią bylą. Jos centrine ašimi tampa trys moterys: vienuolikmetė talentinga tapytoja, patraukli miestelio mokytoja ir sena našlė, kuri viską stebi iš malūno prie upelio. Visos jos turi paslaptį. Ką jos žino apie Žeromo mirtį ir kaip visa tai susiję su paslaptingai dingusiu Klodo Monė paveikslu „Juodosios lelijos"?
2011 m. pradžioje dienos šviesą išvydusios Mišelio Biusi „Juodosios lelijos" tapo geriausiai perkamu tų metų prancūzų detektyviniu romanu ir buvo įvertintos net penkiais literatūriniais prizais. 52 metų rašytojo kūryba sulaukė milžiniško pasisekimo ir už Prancūzijos ribų – 35 pasaulio šalyse buvo parduota daugiau nei 3,6 milijono jo knygų egzempliorių.
„Michelio Bussi „Juodosios lelijos" – mažas stebuklas."
Gérard Colard, LCI
Tai truko trylika dienų. Vieno pabėgimo laiką.
Trys moterys gyveno kaimelyje.
Trečioji buvo talentingiausia, antroji – klastingiausia, pirmoji – ryžtingiausia.
Kaip manote, kuriai jų pavyko pasprukti?
Žymaus prancūzų tapytojo impresionisto Klodo Monė dėka turistų traukos centru tapusį Živerni kaimelį sukrėtė žmogžudystė. Vieną rytą upelyje buvo rastas Žeromo Morvalio, pasiturinčio chirurgo okulisto, kūnas. Nusikaltimą tiriančius pareigūnus suglumina nužudytojo švarko kišenėje aptiktas Monė nutapytų vandens lelijų atvirukas su prierašu: „Vienuolika metų. Su gimtadieniu" ir Lui Aragono eilėraščio eilute.
Inspektorius Loransas Serenakas stengiasi išnarplioti painią bylą. Jos centrine ašimi tampa trys moterys: vienuolikmetė talentinga tapytoja, patraukli miestelio mokytoja ir sena našlė, kuri viską stebi iš malūno prie upelio. Visos jos turi paslaptį. Ką jos žino apie Žeromo mirtį ir kaip visa tai susiję su paslaptingai dingusiu Klodo Monė paveikslu „Juodosios lelijos"?
2011 m. pradžioje dienos šviesą išvydusios Mišelio Biusi „Juodosios lelijos" tapo geriausiai perkamu tų metų prancūzų detektyviniu romanu ir buvo įvertintos net penkiais literatūriniais prizais. 52 metų rašytojo kūryba sulaukė milžiniško pasisekimo ir už Prancūzijos ribų – 35 pasaulio šalyse buvo parduota daugiau nei 3,6 milijono jo knygų egzempliorių.
„Michelio Bussi „Juodosios lelijos" – mažas stebuklas."
Gérard Colard, LCI
Atsiliepimai
Nežinau, nežinau... Perskaičiau pusę ir vis dar neįdomu. Atrodo, kažkoks plavinėjimas iš vietos į vietą. Nepaprastai nervina, lyg ir pagrindinė veikėja. Ar vertimas prastas, bet ir žodžiai vietomis kliūna, aš pati nepasirinkčiau tokio kaip "Popaipaliais" savo knygai. Erzina ir mokytoja, ir toji 11 metų mergaitė, ir dėl mokytojos seilę varvinantis inspektorius. Nuo Klodo Monė, prie paveikslų vagysčių ir žmogžudysčių, ir nusikaltimo sudėtis, lyg iš prasčiausio, pigiausio detektyvo... Pabaigsiu, kad tik būtų pabaigta, bet asmeninėje bibliotekoje, tikriausiai nepasiliksiu. Skaitytojas rašė, kad pabaiga labai netikėta, tai gal dar ji viską ištaisys, nors kai visa knyga, nei šiokia, nei tokia ir ją tik gera pabaiga gali išgelbėti, tai daug ką pasako.
Įdomiai sukonstruota knyga.
Šio rašytojo privalumas – kiekvieną kartą stebinti skaitytoją. „Juodosios lelijos“ pabaigoje tiesiog pritrenkia netikėtumu. Tai didelis pliusas. Taip pat romanai vis kitokie, bet be galo įdomūs.
Pradėjau skaityti. Visiškai neudomino. Nežinau ar ją aš skaitysiu.